Arciausiai Saules skriejanti planeta. Jo vardas siejamas su romenu prekybos ir keliautoju globeju dievu Merkurijumi (lot. Mercurius), kuri graikai vadino Hermiu (gr. Hermes), o lietuviai — Saules dukra Vaivora.
1974—1975 metais buvo gautos detalios Merkurijaus nuotraukos, kurias padare pro Merkuriju tris kartus praskriejusi JAV kosmine stotis „Mariner-10“. Ji perdave i Žeme patikimus duomenis apie Merkurijaus paviršiu, atmosfera bei temperatura.

Merkurijaus paviršius panašus i Menulio: labai nelygus, jame gausu ivairaus dydžio (iki 200 km) meteoritu išmuštu krateriu (apvaliu daubu), pasitaiko net 4 km aukšcio kalnu.
Spejama, kad šios planetos 1800 km spindulio branduoli sudaro geležis ir nikelis, virš jo yra silikatu mantija (gr. mantion — apsiaustas) ir granito bei bazaltu pluta. Prie paviršiaus atmosfera labai reta, sudaryta iš helio, vandenilio, deguonies, neono, argono.

Merkurijaus apšviestosios puses temperatura siekia 290—430 °C (priklauso nuo atstumo iki Saules), o neapšviestosios - 160 °C. Magnetinis laukas 200 - 300 kartu silpnesnis už Žemes magnetini lauka.Merkurijus palydovu neturi. Žemeje matomas valanda prieš sauleteki ar po saules laidos ir planetos ryškis gali siekti minus 1.9 ryški.


            Grįžti į pradinį puslapį >>